- prisiuvas
- prìsiuvas sm. (1) Ds, (3b), prìsiuvai pl. (1), prysiuvaĩ (3a) Skdv 1. prisiūta, pridurta medžiaga, priesiuva, prisiuvalas: Gerojoje pusėje prisiuvas lenkiamas į vidų taip, kad lenkimas uždengtų siūlę rš. Smulkiosios dalys (kišenės, rankogaliai, juostelės, prisiuvai) yra tiek paprastos, kad jas sukirpti nebus sunku pačiai moteriai rš. 2. pl. batų galvos, prie kurių prisiūti seni aulai, bato viršaus oda: Prìsiuvai čebatų Sv. Pry tų aulų reikės tik dėti naujus prýsiuvus Skdv.
Dictionary of the Lithuanian Language.